Ketvirtąjį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje dalyvaujanti „Telšių“ komandą pirmą kartą pasiekė pirmenybių finalo ketverto kovas.
Povilo Šakinio kariauna reguliariajame sezone užėmė ketvirtąją poziciją, o ketvirtfinalyje be didesnio vargo 3-0 nušlavė Jonavos „Sintek-Jonavą“.
„Telšių“ ekipos strategas prie komandos prisijungė praėjusio sezono antroje pusėje. Povilas Šakinis teigia, kad jau tuomet matė, kad komanda kryptingai dirba siekdama aukščiausių vietų.
„Žinau komandos valdžią ir savininkus bei galiu pasakyti, kad klubas nuosekliai ir tvarkingai ties tuo dirbo. Jų stabilumas duoda rezultatų. Žaidėjų rotacija yra didelė, jie viską apgalvoja. Vadovų sprendimai yra teisingi, todėl manau, kad dabar ir rezultatas yra gana dėsningas. Sezoną vertinu gerai, bet liko neužbaigtų darbų“, – interviu svetainei „nklyga.lt“ sakė Povilas Šakinis.
Pusfinalyje Telšių ekipa susikaus su reguliariojo sezono nugalėtoja Šakių „Vyčio“ komanda.
Interviu su Povilu Šakiniu – apie puikų sezoną, seriją su Jonavos komanda, pagrindinius komandos krepšininkus, džiaugsmą dėl iššovusio Deivido Rasio ir pasiruošimą finalo ketvertui.
– Ar pats prieš sezoną jautėte, kad turite finalo ketverto komandą?
– Aš pats sau prieš kiekvieną sezoną keliu gana aukštus uždavinius. Aišku, aš jau pernai sezono pabaigoje mačiau, kad tai yra gera komanda, kuri gali daug nuveikti, tik reikėjo padaryti minimalius pakeitimus. Tai prieš sezoną ir padarėme. Žinojau, kokius žaidėjus susirinkome, žinojau savo žaidimo braižą ir galvoju, kad viskas sukrito dėsningai. Aišku, sezonas buvo ilgas, turėjome duobelių ir pakilimų, bet manau, kad išlaikėme stabilumą ir turime rezultatą.
Turėjome šešis žaidėjus iš praėjusio sezono ir penkis naujokus, tad jie turi susižaisti ir vienas kitą pažinti. Neišeina taip, kad visą sezoną važiuosi nebanguojant. Buvo ir traumų, kai vienas rungtynes vienas praleido, kitose nežaidė jau kitas krepšininkas. Rotacija vienu momentu buvo apmažėjusi, bet viskas susitvarkė.
– Kokia, jūsų akimis, buvo serija su Jonavos komanda?
– Varžovo nežinojome iki paskutinio momento. Buvo įdomu, nes nežinai, prieš ką ruoštis. „Šilutė“ yra vienokio stiliaus, Jonavos komanda – kitokio. Žiūrėjome paskutines rungtynes ir nežinojome, prieš ką žaisime. Tai šiek tiek maišė pasiruošti, bet kai sužinojome varžovą, tai daugmaž žaidėme savo krepšinį. Padarėme pakeitimus, kaip turime stabdyti oponentus ir ėjome į rungtynes.
Pirmosios rungtynės irgi nebuvo tokios labai sunkios. Mums buvo pirmosios rungtynės, o jiems – šeštosios. Mes gana gerai sužaidėme pirmąjį mačą, tik antrajame neišvengėme duobių. Manau, kad po pirmojo susitikimo neįvertinome varžovo. Galėjome anksčiau užsidaryti rungtynes, bet kaip gavosi, taip. O trečiajame mače, manau, kad jau ir psichologinė būsena buvo mūsų pusėje, o varžovams neleidome pajusti rungtynių. Gavosi ramesnės rungtynės.
– Jūsų komandoje penki žaidėjai pelno dviženklį taškų skaičių. Ar galėtumėte išskirti vieną svarbiausią krepšininką, nuo kurio viskas labiausiai priklauso?
– Tikrai neturime tokio lyderio, kuris būtų vienas aiškus. Visi įsivaizduoja, kad lyderis yra tas, kuris įmeta daug taškų. Mes tokio vieno neturime. Pas mus yra žaidėjai, kurie žino savo funkcijas. Su vienu varžovu vieni žaidžia geriau, su kitu – kiti. Todėl ir nėra išreikšto lyderio. Mes labiausiai viską grindžiame komandiniais veiksmais.
– Ovidijus Kaminskis yra naudingiausias komandos krepšininkas (vid. 17,5 naud. balo). Ką jis suteikia komandai?
– Ovidijus ir Ignas Razutis yra labiausiai patyrę mūsų krepšininkai. Antrose rungtynėse Ovidijus labai gerai jautėsi, jautė žaidimą ir ritmą. Kai pajauti, kad krepšininkas gali daug ką nuveikti, tai jam duodi sistemų, kad jis darytų žaidimą. Dėl to ir gavosi geras jo žaidimas. Matėsi, kad jis gali labai daug nuveikti.
– Galbūt NKL debiutavęs Deividas Rasys (vid. 11,7 tšk. ir 5 atk. kam.) tapo jūsų sezono atradimu?
– Man Deividas tikrai nėra atradimas, nes jis prieš praėjusį sezoną Palangoje mano komandoje sportavo mėnesį laiko, bet tuomet išvažiavo į Plungę žaisti RKL. Aš per tą mėnesį pamačiau, kad jis jau yra išaugęs RKL marškinėlius. Žinojau, kad turi eiti į NKL ir ne kitaip, bet Deividas nusprendė likti RKL. Ką matau šį sezoną, tai manęs nestebina. Aišku, jam dar šiek tiek reikia, kad pakiltų į NKL lygį. Viską, ką matau treniruotėse ir rungtynės, tai mane tenkina. Galbūt kai kuriose rungtynėse jis dėl savo puikaus žaidimo šiek tiek mane ir nustebino. Aš tikėjau tuo žaidėju. Manau, kad jis gali dar geriau.
– Kokia Igno Razučio svarba komandai?
– Jis yra mūsų pagrindinis įžaidėjas, smegenys ir mano dešinioji ranka aikštelėje. Matosi, kad turi daug patirties ir valdo komandą. Ar varžovai duoda daugiau, ar mažiau spaudimo, jis vis tiek valdo komandą. Viską sureguliuoja, kam reikia ir velnių duoda, ką reikia ir nuramina.
– Kaip šį sezoną atrodo jūsų pusfinalio varžovas „Vytis“?
– Galiu pasakyti, kad „Vytis“ tikrai įrodė, kad ne šiaip sau yra reguliariojo sezono nugalėtojai. Tikrai gera komanda. Jų braižas yra aiškus – remiasi atakuojančiais žaidėjais, daug meta iš toli, sezono metu gerino rekordus. Tikrai veikia toks jų žaidimas. Plius du aukšti žmonės duoda daug naudos. Pelnytai jie yra pirmoje vietoje.
– Ar finalo ketverte yra favoritas?
– Finalo ketvertas visada duoda nežinomumo, netikėtumo faktorių. Praktiškai nelieka favoritų ar autsaiderių. Aišku, yra sezono nugalėtojas, yra pirmosios vietos. Galbūt kažką duoda tai, kad Šakių komanda yra geresnėje pozicijoje, bet tai vienas mačas. Tau gali nesisekti, arba varžovams. Galbūt kažkiek galima sakyti, kad „Vytis“ yra favoritas, jie pralaimėjo mažai rungtynių, ne be reikalo yra pirmoje vietoje. Gal viena ar kita komanda turi favorito statusą, bet neryškiai.
– Kaip ruošiatės finalo ketvertui?
– Aš jau mintyse dėlioju modelį, kaip turėsime žaisti. Aišku, toli negalime nukrypti nuo savo žaidimo, kaip atrodome visą sezoną. Ką esame įpratę, tai mokame geriausiai. Negalima įvesti drastiškų pokyčių. Turime sistemą, pagal kurią ruošiamės. Paruošime planą A, bet jis iškart gali neveikti ir tau reikia plano B ar plano C. Žiūrėsime, kaip seksis. Kažką paruošime, o kaip tai pavyks įgyvendinti – matysime.