Nacionalinės krepšinio lygos (VIKINGLOTTO-NKL) čempionato antrąjį etapą pasitinkantys „Palangos Kuršiai“ jau šį ketvirtadienį savo bendražygių palaikomi stos į dvikovą su Gargždų „Gargždais“. Vyriausiojo komandos trenerio Pauliaus Barkaus vadovaujami palangiškiai pirmojoje reguliariojo sezono pusėje buvo linkę nenuspėjamai banguoti, tačiau vienas dalykas išsilaikė nepajudinamas, tai – tvirtas Palangos miesto sirgalių palaikymas. Šešerias rungtynes paeiliui savo teritorijoje laimėjusiems kurorto krepšininkams namų sienos, atrodo, padeda išlaisvinti papildomą energijos užtaisą.
Palangos Kuršiai / Tvarkaraštis
Palangos Kuršiai
Gargždų Gargždai
Mažeikių Ereliai„Tiesiog niekada negali atsipalaiduoti, kai jauti tokį tvirtą užnugarį iš jų pusės. Kai mūsų bendruomenė taip stipriai įsilieja į rungtynes ir taip stipriai palaiko mus, esi priverstas atiduoti visas jėgas, net jeigu ir tą dieną sekasi ne taip gerai“, – sakė vyriausiasis komandos strategas Paulius Barkus.
Įsimintiną sezoną išgyvenantis 29-erių specialistas pasidalijo mintimis apie pirmąjį čempionato etapą, artėjančią dvikovą su „Gargždais“ bei savo žaidimą atrandančius ir aukščiausius tikslus sau keliančius „Palangos Kuršių“ karius.
– Treneri, pirmasis VIKINGLOTTO-NKL kovų etapas baigėsi, komanda ilgą laiką pretendavo patekti į aštuntuką, tačiau liko už jo ribų. Ar tai didelė bėda?
– Mūsų pirmasis tikslas ir buvo patekimas į pirmą aštuntuką, visgi jame žais šiuo metu 8 pajėgiausios komandos. Bet tai nereiškia, jog antroje grupėje nereikės žaisti, čia komandos taip pat ne ką silpnesnės už pirmas aštuonias. Šiais metais NKL labai stipri ir dauguma komandų yra įveikusios viena kitą, todėl turime susitelkti ir kuo geriau pasirodyti šiame etape. Tuo pat metu, turime gerinti savo žaidimą, nes dar tikrai yra kur padirbėti. Bėdos tame nėra, nes ir antroje grupėje žaidžiančios komandos turi tokius pat šansus patekti į finalo ketvertą, kaip ir komandos, žaidžiančios pirmoje grupėje. Todėl mūsų lauks nemažai darbo siekiant galutinių sezono tikslų.
– Per pirmuosius du ratus Jūsų auklėtiniai demonstravo pakankamai banguotą žaidimą, kupiną ir sėkmingų atkarpų, ir kartais sunkiai paaiškinamų rungtynių. Kas labiausiai lėmė šį nestabilumą?
– Norėtųsi pasakyti, kad amžius turėjo didžiausią įtaką. Sezono pradžioje turėjome porą vyresnių žaidėjų, tikėjome, kad pas mus atėjusiam jaunimui pavyks atsiskleisti, ko gal nepavyko buvusiose komandose. Kitiems tai buvo laiptelis į aukštesnį lygį. Viskam reikia laiko. Šiuo metu nebesame tokie jauni. Labai stipriai prie rezultatų prisidėjo ir sunki Augustino Jankaičio trauma, jis buvo vienas komandos lyderių ir pagrindinis žmogus po krepšiu. Įvyko ir kelios korekcijos, pasikeitė keli žaidėjai, gal šiek tiek nepritapę, nepateisinę vilčių. Buvome beveik visiškai nauja komanda, dar prasidėjus sezonui teko perimti vyriausiojo trenerio postą. Žaidėjams reikėjo laiko priprasti prie manęs, man – laiko jiems išaiškinti, ko aš noriu iš jų individualiai ir kaip iš komandos. Šiuo metu jau artėjame prie norimo demonstruoti žaidimo, pradedame bręsti kaip komanda, kaip visuma, bet padirbėti dar tikrai yra kur.
– Ir rezultatų, ir vaizdo aikštelėje prasme atrodo, kad palangiškiai namų arenoje rungtyniauja kur kas pakiliau bei kelia realią grėsmę visiems varžovams. Tikriausiai „Kuršiai“ moka gerai pasinaudoti namų aikštės pranašumu?
– Geresniam žaidimui namuose, be jokios abejonės, didžiausią įtaką turi mūsų sirgaliai. Tiesiog niekada negali atsipalaiduoti, kai jauti tokį tvirtą užnugarį iš jų pusės. Kai mūsų bendruomenė taip stipriai įsilieja į rungtynes ir taip stipriai palaiko mus, esi priverstas atiduoti visas jėgas, net jeigu ir tą dieną sekasi ne taip gerai. Manau, tą jaučia mūsų žaidėjai, ypač tie, kuriems, šie metai yra pirmieji „Palangos Kuršiuose“. O kas liečia prastesnį žaidimą išvykose, tai jaučiasi kažkoks išvykų sindromas, tikrai esame kitokia komanda. Žiūrime to priežastis, bandome rasti sprendimų ir tikiuosi mums tai pavyks padaryti.
– Kitos „Palangos Kuršių“ rungtynės laukia būtent namų arenoje prieš Gargždų „Gargždus“. Ar galima sakyti, kad dvikovos su šia komanda yra principinės, turinčios papildomos ugnelės? Kas tai lemia?
– Su „Gargždų“ komanda į lygą atėjome tais pačiais metais. Matyt atsirado ta lengva naujokų priešprieša, siekis geriau pasirodyti. Taip pat Gargždai tikrai gan netolimas miestas Palangai, beveik kaimynas, todėl ir rungtynės tampa atkaklesnėmis, įdomesnėmis, svarbesnėmis. Jau nuo praėjusių metų visos mūsų dvikovos buvo atkaklios ir labai fiziškos. Šiais metais viskas vyksta panašiai, tas atkaklumas ir fiziškumas tikriausiai ir yra derbio sudedamosios dalys.
– Jums asmeniškai šis sezonas kol kas gana spalvingas – jam vos startavus perėmėte komandos vairą į savo rankas, neilgai trukus jau strategavote prieš Antano Sireikos „Šiaulius“, rungtynėse su „Neptūnu-Akvaservis“ buvote pirmąkart išvarytas iš aikštės, galų gale tapote tėčiu. Kokie kol kas įsimintiniausi šių metų momentai?
– Be abejo, įsimintiniausias momentas, tai – sūnaus gimimas, čia jau gyvenimo įvykis ir jis yra svarbiausias. Tapimo vyriausiuoju treneriu labai nesureikšminu. Esu palangiškis, esu Kuršis, todėl man visada svarbu, kaip pasirodys komanda, kokie bus rezultatai, kokį savąjį veidą demonstruosime. Priėmiau tą iššūkį vedamas noro padėti, užvirė Kuršiškas kraujas. Prie vienų linksmiausių sezono įvykių priskirčiau padovanotą antrąją techninę pražangą, kuri virto į išvarymą rungtynėse su Klaipėda. Šiek tiek likau nustebęs, visgi tai – pirmas kartas mano jau beveik 9 metus trunkančioje trenerio karjeroje. Apskritai, žiūrint į sezoną, visada įsimena ir lieka atmintyje dalykai, tokie kaip komandos bendravimas tarpusavyje, vienas kito palaikymas sunkiais momentais ir kova vienas už kitą. Sezonai baigiasi, žmonės išsiskirsto, norisi, kad tokie dalykai išlaikytų tolimesnį visų bendravimą, ir, žinoma, kad būtų galima prisiminti pergales bei kelią iki jų.
– Atrodo, trūksta tik patekimo į finalinį ketvertą – ko reikia šiai „Palangos Kuršių“ komandai norint pakartoti praėjusio sezono sėkmę?
– Visų pirma, tęsti pradėtą darbą, turint tikslus ir konkrečiai žinant, kur mums reikia dar padirbėti norint pasiekti reikiamą rezultatą. Nemaža dalis rungtynių parodė, kad galime būti tikrai sunkiai sustabdomi. Belieka toliau dirbti, tapti stabilesniais, lipdyti tarpusavio supratimą ir gerinti žaidimą. Manau, kiekvienas komandos narys nori ir turi tikslą patekti į finalo ketvertą, dabar tiesiog kiekvienas turi suprasti, koks sunkus darbas mūsų visų laukia, kad skintume saldžius vaisius. Ir, aišku, norisi, kad mūsų sirgaliai ir toliau gausiai lankytųsi mūsų rungtynėse, ir toliau taip stipriai mus palaikytų bei padėtų siekti pergalių kartu.
