Nuotr.: Dainius Lukšta
Nuotr.: Dainius Lukšta
Nuotr.: Dainius Lukšta
Nuotr.: Dainius Lukšta
Nuotr.: Dainius Lukšta
Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ jau ketvirtadienį stos į NKL – VIKINGLOTTO pirmenybių finalo ketverto batalijas, kurių pusfinalio etape lauks reguliariojo sezono nugalėtojų Jonavos „CBet“ iššūkis.
Su tinklalapiu „suduva-mantinga.lt“ bendravęs vyriausiasis treneris Povilas Šakinis prieš laukiančią akistatą neslėpė, jog favoritas yra aiškus, tačiau pridėjo, jog kaunamasi bus iš visų jėgų.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad šiame finalo ketverte vis tiek yra favoritas, – teigė P. Šakinis. – Galima dėlioti kaip nori, bet favoritas yra. Jis žaidžia namie, turi mažiausiai pralaimėjimų ir eina su didelėmis ambicijomis.“
„Taip yra buvę gal tik vieną kartą, kai labai stiprią komandą turėjo Šakių „Vytis“. Mes važiuojame ne kaip favoritai, bet, be abejo, lengvai nieko neduosime“, – pridėjo specialistas.
P. Šakinis pokalbyje taip pat aptarė pasiruošimo niuansus, Jonavos komandos žaidimą, svarbiausius akcentus finaliniame ketverte bei atskleidė, kad finaliniame ketverte komandai padės po traumos atsigavęs Žygimantas Šimonis bei visi kiti likę krepšininkai.
– Turėjote kiek daugiau nei savaitės pertrauką. Kaip vyksta pasiruošimas?
– Po paskutinių rungtynių turėjome poros dienų pertrauką, šiek tiek pailsėjome ir kibome į darbus. Norėjome sužaisti draugiškas rungtynes, deja, nepavyko.
Dirbome savo grafiku – visada turėjome mini ciklą paskutinius kelis mėnesius, per kurį įsivažiuodavome ir pernelyg nieko nekeitėme. Sportavome kaip sportavę, o praėjusią savaitę turėjome rungtynių ritmo treniruotes. Visąlaik akcentuodavome žaidimą penki prieš penkis, kad neiškristume iš ritmo ir žaidėjai visada jaustų tą patį.
– Ar galima teigti, kad ketvirtfinalio serija gavosi geras apšilimas finalo ketvertui, žinant, jog sužaidėte mažiausią įmanomą rungtynių skaičių, bet tuo pačiu visi susitikimai buvo ganėtinai atkaklūs?
– Taip, sužaidėme seriją 3-0, bet šitas rezultatas neatspindi to, kaip viskas vyko. Kaip ir sakėte, visos rungtynės buvo atkaklios. Pirmas susitikimas buvo įprastas tokiai atkrintamųjų stadijai. Į rungtynes ateini su šiokiu tokiu jauduliu, namuose žaidžiančiai komandai jauduliuko visada būna daugiau.
Sužaidėme kantriai iki galo ir laimėjome. Gargžduose iš pradžių varžovus į priekį paleidome šiek tiek per daug, bet paskui kantriai sužaidėme rungtynių pabaigą ir labai akcentavau, jog turime žaisti kantriai bei disciplinuotai. Ir tas rezultatas pasirodė. Antrojo mačo ketvirtajame kėlinyje pasirodė mūsų kantrybė bei disciplina, kai pradėjome laužti ir galų gale perlaužėme rungtynes.
Trečiosios rungtynės buvo, kaip sakau, emocija eina ir pirmi parodėme, kad nesiruošiame juokauti. Kontroliavome ir užbaigėme seriją pakankamai neblogai. Apskritai, buvo nebloga kova prieš finalo ketvertą tik tiek, kad galutinis rezultatas nelabai atspindi tikrosios kovos, kokia ji buvo.
– Kalbant apskritai, ar pastarųjų savaičių komandos žaidimas tenkino jus, ar dar buvo tam tikrų aspektų, kuriuos šlifavote?
– Žiūrint į visą ketvirtfinalio seriją nebuvo taip, kad išeiname ir iš karto važiuojame. Taip nebuvo. Pirmų dvejų rungtynių pradžios buvo prastos, kurių turėjome ir reguliariojo sezono metu. Šį aspektą reikėjo labai akcentuoti.
Aišku, žinojome priešininką ir jam ruošėmės. Dabar ruošiamės kitam varžovui ir žinome jų stipriąsias puses bei bandysime ieškoti silpnųjų vietų išnaudojant mūsų stiprybes.
– Kalbant apie Jonavos komandą, ji per visą sezoną patyrė tik 5 pralaimėjimus. Kokios šios komandos stipriosios pusės ir kaip reikia žaisti su tokiu varžovu?
– Prieš šitą komandą labai atsakingas yra darbas gynyboje poziciniame puolime. Jie turi labai daug kūrėjų. Kartais išeina 4-5 žaidėjai, kurie gali sukurti vienas kitam ir jeigu pasikeičia situacija, jie iš karto į tai labai greitai reaguoja.
Turėsime ir mes greitai reaguoti į situacijas, atimti jų greitą puolimą. Turime priversti juos sunkiai dirbti. Viskas įmanoma, bet turėsime dirbti labai sunkiai, jei norėsime pasiekti teigiamą rezultatą.
– Nors rezultatai atrodo triuškinami, bet „Šilutė“ Jonavos ekipai metė visai neblogą kovą. Jūsų nuomone, kas „Šilutei“ leido laikytis didžiojoje dalyje rungtynių?
– Su visa pagarba „Šilutei“, jie iš tikrųjų ten važiavo mirti. Į tas rungtynes jie važiavo žaisti ir kiekvienoje situacijoje kovėsi. „Šilutė“ Jonavai nedavė nieko lengvo ir tai duoda rezultatą. Vis tik, kai kalbame apie tokią komandą (kaip „CBet“), jiems kartais užtenka vienos nedidelės bangelės, kad jie galėtų perlaužti rungtynes.
„Šilutė“ neblogai kovėsi tiek pirmose, tiek antrose rungtynėse ir tikrai davė vyrišką kovą. Visur bandė kabintis ir daug kas Jonavoje priklauso nuo pataikymo. Jie visi yra geri metikai ir jeigu jie pataiko, būna labai sunku, bet jei šiek tiek stringa, tuomet jau atsiriša rankos ir gynyboje.
Kai apsigini, būna ir lengviau pačiam pulti. Kitu atveju tie tritaškiai duoda per smegenis – įmeta vieną, antrą, trečią tritaškį ir tampa gintis sunkiau, ir pačiam užpulti.
– Jau esate minėjęs ir anksčiau, kad tarpusavio dvikovose su „CBet“ žaidėte taškas į tašką, bet pralaimėjimus nulėmė viena ar kita blogai sužaista atkarpa. Kas bus svarbiausia norint išvengti tokių duobių?
– Čia paprasčiausiai yra disciplina ir žaidimas pagal planą, kad būtų kuo mažiau padrikų ar improvizuotų dalykų. Mes žinome, ką norime daryti ir turime tą daryti. Jeigu visi žinome, ką mes darome, yra paprasčiau užpulti ir visa kita.
Kai prasideda žaidimas po vieną ar kažkoks sprendimas neteisingas, iš karto atiduodi (šansą) tai komandai bėgti į priekį. Iš karto. Antrose (tarpusavio) rungtynėse ši problema buvo išryškinta visiškai, kai praleidome 40 taškų greitose atakose.
Tąkart mes padarėme labai daug klaidų, už kurias reikia mokėti labai brangiai. Reikės išvengti klaidų, žaisti kantriai, disciplinuotai ir pagal planą. Tai bus pagrindinis dalykas, kuris ir turėtų padėti išvengti tų duobių.
– Pats finalo ketvertuose esate buvęs tiek kaip treneris, tiek kaip žaidėjas. Kas yra svarbiausia šioje sezono stadijoje?
– Galiu pasakyti tik tiek, kad šiame finalo ketverte vis tiek yra favoritas. Galima dėlioti kaip nori, bet favoritas yra. Jis žaidžia namie, jis turi mažiausiai pralaimėjimų ir eina su didelėmis ambicijomis.
Taip yra buvę gal tik vieną kartą, kai labai stiprią komandą turėjo Šakių „Vytis“. Mes važiuojame ne kaip favoritai, bet, be abejo, lengvai nieko neduosime.
Viskas priklauso nuo patirties, kiek esi jos turėjęs ir kad rungtynėse nebūtų jaudulio. Taip pat (svarbu), be abejo, didelis noras ir neperdegimas. Sprendimai, klaidos ateina iš noro padaryti kažką geriau, pabandyti nulemti rungtynes. Vienas kitas toks sprendimas gali duoti blogo arba gero.
Mačiau, kad kiti treneriai akcentuoja neperdegimą ir visa kita. Aišku ir motyvacija, bet nemanau, jog jos nebus finaliniame ketverte. Nežinau koks žaidėjas turėtų būti, jeigu į finalo ketvertą jis atvažiuoja be motyvacijos, noro, pastangų.
Aš tikiu, kad tokių krepšininkų nėra, nes jeigu būtų, ta komanda gal net nepatektų į finalinį ketvertą. To nereiktų išskirti, bet svarbiausia bus neperdegti ir žaisti pagal komandinį planą.
– Užsiminėte apie patirtį. Finalo ketvertuose bent keturis kartus yra žaidę Aurimas Kieža bei Tautvydas Kliučinykas, taip pat patirties turi ir Žygimantas Šimonis, Tomas Galeckas, Rokas Stankevičius bei Edvinas Jezukevičius. Ar tai gali tapti tam tikru pranašumu?
– Taip, mes turime patirties NKL finaliniuose ketvertuose, bet kiek ir kokios patirties turi mūsų priešininkų komanda net nereikia kalbėti. Europos čempionai, LKF taurės, kuriose buvo laimėta prieš „Žalgirį“, „Lietuvos rytą“. Vien ten kokia patirtis.
Ta patirtis, žinoma, duoda savo ir ji matosi atkrintamosiose. Žaidėjai visai kitaip elgiasi, įeina į atkrintamųjų formą ir kitaip atrodo. Jie nesijaudina, kas yra svarbu, bet tuo pačiu reikės ir neperdegti, nes kiekvienas finalinis ketvertas vis tiek atneša kažko naujo.
– Ar visi žaidėjai bus pasirengę pusfinaliui?
– Visi. Nors Žygiui nėra lengva, bet jis – karys. Nors ir neaišku, kiek naudos jis galės duoti, bet žais.
