Mindaugas Stašys dar kartą įrodė, jog lemiamu metu nebijo imtis iniciatyvos ir ištempė „Gargždus“ ant „7bet-NKL“ čempionato pjedestalo.
Rungtynių pabaigoje, kuomet Pauliaus Juodžio auklėtiniai atsiliko minimaliu skirtumu (71:72), 36-erių gynėjas surinko 5 taškus paeiliui, kurie nulaužė rungtynes ir „Gargždų“ klubas pirmą kartą klubo istorijoje į viršų kėlė „7bet-NKL“ trofėjų.
Būtent M. Stašys buvo pripažintas finalo ketverto MVP. Finale veteranas surinko 13 taškų (5/10 dvit., 0/3 trit., 3/4 baud.), 2 atkovotus bei 1 prarastą kamuolį, 6 rezultatyvius perdavimus ir 10 naudingumo balų.
Pusfinalyje prieš „Telšius“ M. Stašys per 30 minučių pelnė 16 taškų (3/9 dvit., 1/1 trit., 7/8 baud.), atkovojo 2 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 7 pražangas bei surinko 20 naudingumo balų.
Tai buvo antrasis finalo ketverto MVP apdovanojimas ir trečiasis čempiono titulas M. Stašiui. Prieš tai titulą ir MVP apdovanojimą įžaidėjas iškovojo 2015 metais, kuomet finalo ketvirtajame kėlinyje surinko 19 taškų ir atstovavo Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ komandai.
2018 metais M. Stašys titulą iškovojo su ta pačia ekipa, tik pakeitusia pavadinimą – Klaipėdos „Neptūnu-Akvaservis“.
Metai bėga, bet keičiasi tik 36-erių gynėjo amžius pase – jis vis dar turi parako ir lemiamomis akimirkomis jaučiasi lyg žuvis vandenyje.
„Fantastinės emocijos... Širdis džiaugiasi, sirgaliai džiaugiasi, visi džiaugiamės, – po pergalės „7bet-NKL“ finale Palangoje pasakojo M. Stašys. – Esame labai laimingi, kad padarėme tokį darbą, įrašėme į istoriją Gargždų miestelį. Tai yra fantastika ir dar pasidžiaugsime.“
Tinklalapiui nklyga.lt M. Stašys papasakojo apie Simo Galdiko pažadą, norą imtis iniciatyvos lemiamu metu ir sprendimą dėl tolimesnės karjeros.
– Mindaugai, ką titulas pasako apie visą „Gargždų“ komandą?
– Nuoseklus darbas, surinktas geras kolektyvas, puikiai išpildyta trenerio sistema ir tiek. Puikus kolektyvas. Be tokios rūbinės, be tokių žaidėjų, be tokių asmenybių to pasiekti tokiose rungtynėse taškas į tašką nebūtų įmanoma. Plojimai jiems.
– Simas Galdikas dukart norėjo baigti karjerą, o antrasis atvejis buvo šių metų pradžioje. Ar sunku buvo jį perkalbėti?
– Taip, jis jau buvo pasitraukęs, bet prižadėjo mums asmeniškai: tiek Mariui (Runkauskui), tiek Mantui (Ruikiui), tiek man, kad jis sugrįš ir baigs sezoną su mumis. Ačiū jam, kad jis grįžo ir padėjo. Be jo čia būtų labai sunku. Kaip būtų buvę, sunku pasakyti. Esame jam dėkingi ir džiaugiamės, kad jis karjerą pabaigia čempiono titulu. Čia yra fantastika.
– Tai – jau antrasis jūsų finalo ketverto MVP. Ar galima pasakyti, kad lemiamomis akimirkomis jums spindėti norisi labiausiai?
– Turbūt matėte, kaip man sekasi bendrauti su publika. Kai yra žmonių, yra palaikymas, aš kaifuoju, verdu savyje ir noriu imtis iniciatyvos. Ačiū dievui, kad treneris yra įjungęs žalią šviesą, ir ačiū dievui, kad man viskas taip sekasi. Pavyko patraukti tada, kada labiausiai reikėjo, nes buvo tikrai sunkus momentas, minus 4 taškai. Jau atrodė, kad jie perėmė iniciatyvą, reikėjo kažkam truktelti ir pavyko. Šiandien nugalėjo patirtis.
– Ar čia yra pirmasis čempioniškas tinklelis, kurį nusikirpote?
– Pirmasis. Čia buvo Dovydo (Romančenko) iniciatyva. Šiaip nesu kirpęs, bet galiu pasakyti, kad sunkus darbas. Geriau pataikant į krepšį tinklelį plėšyti nei kirpti.
– Dovydas Romančenko yra vienas jūsų auklėtinių Lietuvos studentų krepšinio lygoje?
– Taip, Dovydas žaidžia pas mane komandoje. Fantastinis žaidėjas. Matote kaip tobulėja. Nesnauskite klubai, atkreipkite dėmesį. Aišku, jeigu „Gargždai“ eis į LKL, jį tikrai pasiims, jau nebežiūrėkite. Džiaugiuosi už Dovydą. Kaip jis sužaidė finalo ketvertą, tai ne tik ranką reikia paspausti... Vaikis eina į priekį. Tas pats Ernestas Jonkus, atėjęs iš LKL, mums labai daug davė tiek gynyboje, tiek puolime. Kiek pridėjęs yra... Ernestas Bružas... Visus gali vardinti. Labai džiaugiuosi dėl jaunimo, kad taip sulipo su kolektyvu – su senimu. Mes duodame jiems patirties, jie – jaunatviškumo, greičio. Tai labai džiaugiuosi.
– Jeigu „Gargždai“ persikeltų į LKL, kokie būtų jūsų veiksmai?
– Pirma reikia išeiti, o tada žiūrėsime. Tikrai nenoriu spekuliuoti ir užbėgti įvykiams už akių. Yra pilna klausimų, reikėtų kalbėtis su vadovais, o po to žiūrėsime.
– 36 metai jums atrodo lyg tik skaičius pase. Turbūt neplanuojate stabdyti karjeros?
– Aš esu tokio požiūrio, kad kol dar sugebu žaisti aukštame lygyje, kol dar jaunimas manęs neapibėga, kol aš juos apibėgu, duosiu dar pamokų ir tęsiu karjerą. Gerai jaučiuosi, geras sezonas, yra dar ką pamokinti, turiu motyvacijos. Iš kur ta motyvacija? Velnias žino (juokiasi). Turbūt dėl to, kad treniruoju vaikus, jiems perduodu savo patirtį, iš manęs jie mokosi. Galbūt jie yra ta mano motyvacija, žmona... Tikrai tęsiu.
