Ketverius metus žemesniame Lietuvos krepšinio lygyje rungtyniavęs Ignas Lukošius griausmingai sugrįžo į „URBO-NKL“ sceną, nuskindamas pirmosios sezono savaitės MVP vardą. Kėdainių SC aukštaūgis atidavė duoklę komandai, su kuria kiekvieną mačą pasitinka lyg šventę.
31-erių vidurio puolėjas per pirmuosius du turus užfiksavo 16,5 taško, 10,5 atkovoto kamuolio, 3 blokų ir 26,5 naudingumo balo rodiklius. Visa tai – aikštėje praleidžiant po kiek daugiau nei 20 minučių.
Lygos naujokų komanda sezono atidaryme namuose 94:93 dramatiškai palaužė „Jurbarko-Kario-Manvesta“ ekipą, o pirmąją išvyką paženklino 90:72 pergale Šilutėje. Lukošius ketvirtadienį surinko 14 taškų, 8 sugriebtus kamuolius ir 4 blokus, šeštadienį – 19 taškų, 13 atkovotų kamuolių bei 2 blokus.
„Pagrindinė motyvacija – dvi pergalės, – pasirodymą tinklalapiui „URBO-NKL“ komentavo Lukošius. – Dėl MVP nesusireikšminu labai, tiesiog turbūt daugiau nei pusė mano taškų buvo iš pakartotų metimų. Komandos draugai sukūrė puikias progas, jiems nesukrito kai kurie metimai, aš pakartojau. Pirmoji savaitė, anksti pasakyti kažką daugiau.“
2020-21 metų sezone Lukošius atstovavo Kėdainių klubui LKL, o tuomet nukreipė dėmesį į rungtyniavimą sostinės mėgėjų krepšinyje bei RKL. Jis sprendimą argumentavo dviem priežastimis.
„Po paskutinio sezono LKL turėjau problemų su keliais, tai nebuvo momentinė trauma, o ilgalaikis nusidėvėjimas. Nusprendžiau, kad toliau krepšinyje profesionaliai aukštumų nebesieksiu, norėjosi tik su savo gimtojo miesto komanda tęsti darbus.
Taip ir gavosi – laimėjome Regionų lygą, su tuo pačiu kolektyvu žaidžiame ir toliau“, – kalbėjo Lukošius.
Kėdainių SC
Jurbarko Jurbarkas-Karys-Manvesta
Šilutės Šilutė-PDS.lt
Kauno r. Omega-Tauras-LSU
Kretingos Kretinga-RivileKėdainių SC ekipai džiaugsmingai pasibaigusiose RKL A diviziono kovose kėdainiškis fiksavo 6,5 taško bei 10,2 efektyvumo balo statistiką, o pastarąjį sykį „URBO-NKL“ jis rungtyniavo 2019-20 m., kai gynė Molėtų „Ežerūno“ garbę.
– Ignai, pirmosiose dvejose rungtynėse rungtyniavote po 20 minučių. Ar jūsų tokio vaidmens galime tikėtis ir toliau, kaip apibūdintumėte sportinę formą spalio pradžioje?
– Forma, nežinau, pagrindinis dalykas dabar yra, kad nebūtų traumų ir nieko neskaudėtų. Turiu senesnių, vis dar egzistuojančių problemų su sąnariais, bet kol kas neturiu kuo skųstis.
Ir praėjusiame sezone 20 minučių vaidmenį turėjau, mes su Laurynu Bimba panašiai rungtyniavome – vienose rungtynėse jis daugiau, kitose aš, tad viskas optimaliai atrodo.
– Ką jums reiškia vėl varžytis aukštesniame lygyje, kaip tai keičia jūsų kasdienę rutiną?
– Treniruočių padaugėjo, jeigu lygintume situaciją su praėjusiu sezonu. Didžiausias skirtumas yra, kad rungtynės ketvirtadieniais ir šeštadieniais, ne penktadieniais, šeštadieniais, kaip RKL.
Iš sportinės pusės, taip, judėjimo tikrai daugiau. Pasiruošime sezonui puikiai padirbėjome, o daugiau – kolektyvas likęs praktiškai toks pat, tiesiog mėgaujamės, kad tiek daug žmonių turime iš Kėdainių.
Treniruotė – visiems kaip šventė, o tai ypač pasijaučia rungtynėse.
– Kaip ir minėjote, Kėdainių SC klube 12 krepšininkų iš 16 yra kilę būtent iš Kėdainių. Koks jausmas eiti petys petin su bendraminčiais, ar tarpusavio ryšys – didžiausias jūsų privalumas?
– Manau, kad taip. Kaip ir sakėte, 12 iš 16, bet iš naujų prisijungė tik Augustas Žilinskas ir Amiras Malekas, puikiai įsilieję į komandą. Roką Ūzą ir Lauryną Bimbą praktiškai galime vadinti kėdainiečiais, nes net nežinau, kiek sezonų paeiliui jie čia rungtyniauja.
Realiai mes visi kėdainiečiai, todėl sutikčiau, kad tai didžiausias mūsų privalumas. Turbūt anksčiau net negalėjome pagalvoti apie tokį scenarijų, kad kėdainiečių komanda žaistų Nacionalinėje krepšinio lygoje.
– Ką apskritai galėtumėte papasakoti apie žaidimą kartu su tokiais patyrusiais žaidėjais kaip Roku Ūzu, Pauliumi Semaška, Arminu Kelmeliu, Medu Kuprijanovu?
– Daugiausiai patarimų automatiškai duoda Ūzas, nes yra vyriausias komandos žaidėjas. Didelę įtaką ir žodį rūbinėje turi kapitonas Laurynas Danielius, nes 10 metų žaidžia Kėdainiuose. Jį galima pavadinti mūsų varikliu, vedliu. Tikrai smagu dėl mūsų atmosferos ir ryšio.
– Nojus Bukauskas nė neprasidėjus „URBO-NKL“ sezonui patyrė sunkią kelio traumą. Kaip tai sukrėtė komandą ir kokią žinutę jam norėtumėte perduoti?
– Svarbiausia, kad nepalūžtų ir reabilituotųsi, grįš stipresnis. Smūgis tikrai buvo viduje. Kažkokį šoką patyrėme, kai sužinojome, kaip Nojui baigėsi rungtynės su Panevėžio „Lietkabeliu“. Faktas, skaudi trauma, bet stengsimės atstovėti ir už jį.
– Lygos naujokai sezoną atidarė dviem pergalėmis iš dviejų. Jeigu šis atsakymas būtų pavadintas nekuklumo minute, į kokį tikslą Ignas Lukošius šiame sezone taikosi su Kėdainių komanda?
– Būtume laimingi, jei medalį užsikabintume. Po tokio scenarijaus drąsiai taip galėtume sakyti, bet pradžiai turime stengtis patekti į stipriausių komandų grupę, automatiškai žaistume ir atkrintamosiose. Toliau žiūrėsime, faktas, kad visi nori medalių.
