Aštuntosios savaitės MVP Rudaitis – apie sprendimą dėl NCAA ir šimtuką mokykloje

Stabilų žaidimą „URBO-NKL“ sezone rodantis Jokūbas Rudaitis pripažintas aštuntosios savaitės MVP. Vienas ryškiausių Kauno „Žalgirio-2“ žaidėjų nupasakojo konkretų planą tolimesnei karjerai, pagarsino pasiekimus mokyklos suole bei turėjo palinkėjimą komandos draugams.

19-metis pergalingose akistatose su „Šilute-PDS.lt“ ir „Jurbarku-Kariu-Manvesta“ generavo 10 taškų, 7,5 atkovoto kamuolio, 5,5 rezultatyvaus perdavimo, 7 išprovokuotų pražangų bei 22 naudingumo balų statistiką.

Susižerti naudingiausio žaidėjo laurus Rudaičiui nesutrukdė 6 taškų pasirodymas Jurbarke, kur jis įstengė salę palikti vis tiek su 21 efektyvumo balu.

Kairiarankis 198 cm ūgio gynėjas dabar yra tarp kertinių faktorių trenerio Roko Kondratavičiaus schemose, o dėmesį į save jis atkreipė dar praėjusiose „URBO-NKL“ atkrintamosiose, kai 12 mačų atkarpoje fiksavo 13,8 taško vidurkį.

Paklaustas, kodėl po dvyliktos klasės baigimo nesiryžo kelti sparnus į NCAA, Rudaitis argumentavo sprendimą noru subręsti visomis prasmėmis.

„Žinoma, dvejojau, bet tiek agentas, tiek pats pagalvojau, kad būtų dar kiek ankstoka, nes esu gana vėlyvo brendimo, – tinklalapiui nklyga.lt komentavo kaunietis. – Reikia kūną sustiprinti. Esu išsikėlęs aiškius tikslus, kurių siekiu nuo vasaros. Manau, kad tie metai pridės dar daugiau pasitikėjimo savimi, lyderystės bei įgūdžių.

Šį sezoną skirsiu savęs tobulinimui, jog kitais metais su pajėgumu galėčiau važiuoti į Ameriką.“

Studijų pasirinkimo tema išsiplėtęs jaunuolis atskleidė puikų asmeninį pasiekimą – geografijos valstybiniame egzamine jis surinko 100 balų.

Antradienį nuo 18 val. „Žalgiris-2“ mes iššūkį Mažeikių „M Basket“ komandai, o prieš tai tinklalapyje nklyga.lt – tradicinis savaitės MVP interviu su Rudaičiu.

– Jokūbai, kartu su „Žalgiriu-2“ išgyvenote puikią savaitę – nugalėtos Šilutės ir Jurbarko komandos, pats prisidėjai naudingu žaidimu. Ar galėtum nupasakoti, kaip šioje sezono stadijoje jautiesi aikštelėje jau būdamas vienu lyderių?
– Jaučiuosi puikiai, su kiekviena diena bandome eiti į priekį. Aišku, sezono pradžia buvo sunkesnė, reikėjo įsivažiuoti, bet dabar ir aikštelėje gerai vieni kitus jaučiame, ir su treneriu gerą ryšį turime. Kol kas viskas puikiai.

– Eurolygos žvaigžde tapęs Sylvainas Francisco rado laiko apsilankyti jūsų rungtynėse, skyrė gražių žodžių jaunimui. Kokį įspūdį prancūzas palieka kaip mentorius, kas žavi jo elgesyje?
– Tai turbūt ir žavi labiausiai, kad parodo susidomėjimą mumis tiek pernai, tiek šiemet. Didelė paspirtis mums, kaip žaidėjams. Atrodo, jog visada norisi pasitempti jo akivaizdoje. Jis nuostabus žmogus, į kurį turbūt mes visi lygiuojamės. 

Kalbant apie asmeninius žodžių apsikeitimus su juo, tai smagu, kai pagiria. Pavyzdžiui, pavyko gerai sužaisti pratęsimą su Šilutės ekipa, iškart atkreipė dėmesį. Duoda dar daugiau motyvacijos tobulėti, džiugu.

– Ikisezoniniame cikle buvai prisijungęs prie pagrindinės komandos, bet sezonui prasidėjus šansų kol kas nesulauki, dar nesi debiutavęs LKL. Ką apie tai galvoji, ar organizacijos viduje tau tai yra paaiškinama?
– Nelabai kreipiu į tai dėmesį. Darau tai, kas liepta. Kur einu, atiduodu 100 procentų. Aišku, laukiu to šanso, tikiu, kad jis pasiekiamas. Visgi to tikrai nesureikšminu, esu visiškai susikoncentravęs į Nacionalinę lygą, kurioje bandau tapti geresniu kiekvieną dieną. 

Tiesiog laukiu ir darau tai, kas priklauso nuo manęs. Kas priklauso ne nuo manęs, jau ne mano reikalas.

– „Žalgirio“ dublerių treneris Rokas Kondratavičius balandį išskyrė tave kaip labiausiai patobulėjusį žaidėją. Kas padėjo dėti žingsnį į priekį, ką dar norisi šlifuoti ir šlifuoti?
– Turbūt labiausiai pridėjau pasitikėjimo savimi aikštelėje, taip pat esu patobulinęs metimą iš toliau. Dabar galiu įvairiapusiškiau padėti komandai, pagelbėti ten, kur kažko trūksta. 

Pernai stengdavausi padėti lyderiams Mantui Juzėnui ir Dovydui Buikai, o šiemet jau bandau perimti bei mokytis tai, ką jie darydavo praėjusiame sezone. Norisi kuo labiau padėti komandai.

– Pabūk treneriu, pamiršk save ir negailėk pagyrų bendražygiams „Žalgiryje-2“: kas tavo manymu pasitempė naujajame sezone, kurių bičiulių žaidimas stebina labiausiai?
– Majus Bulanovas labai patinka. Jis toks juodadarbis, šiuolaikinis „3 and D“ (aut. past. – tritaškių ir gynybos) žaidėjas. Duoda mums labai daug ne tik puolime. Manau, kad gynyboje jis yra svarbiausias mūsų žmogus, kadangi gina lyderius. Dar yra ir mūsų kapitonas, daro daug darbų.

Taip pat Dominykas Daubaris padarė didelį proveržį. Buvo kamuojamas traumų, pradžioje nežaidė, bet dabar atrodo puikiai. Svarbu, kad liktų sveikas, nes potencialo yra labai daug.

– Galėtum išsiplėsti, kokius tikslus esi išsikėlęs šiems tobulėjimo Kaune metams?
– Visą karjerą susidūriau su tuo, jog esu silpnesnis fiziškai. Būtent ta fizine jėga ir svoriu atsilieku nuo daugelio varžovų. Aikštelėje, kaip sakiau, turiu pagerinti metimą, įgyti lyderio savybių. Viskas bus į naudą.

Kalbant apie svorį, tikslių kilogramų nesu nusibrėžęs. Noriu, kad svoris stabiliai augtų kiekvieną mėnesį. Aišku, kai per daug – irgi negerai. Svarbiausia, kad nekristų žemyn.

– Mokeisi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Papasakok, kaip tau sekėsi mokyklos suole, kurios sritys ateityje domina labiausiai, koks planas B?
– Mokslai visada buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Sakyčiau, labai neblogai ir sąžiningai lankiau mokyklą. Be abejo, dvyliktoje klasėje buvo sunkiausia, daug visko praleidau. 

Labiausiai sekdavosi matematika, biologija. Geografijos egzaminą išlaikiau šimtuku. Įvertinimai geri buvo, tikrai patiko mokytis, stengdavausi nepabėgti nuo sunkiausių sričių. Atsakant į klausimą dėl plano B, turbūt ateityje ir siečiau kažką su išvardytais trimis mokslais.

– Buvęs komandos draugas Buika prieš kiek daugiau nei mėnesį persikėlė į „Jonavą“ apšilti kojas LKL. Kaip tau atrodo jo žaidimas, ar pasišnekate apie situacijas, lygių skirtumus?
– Dovydas dabar yra dvyliktokas mano lankytoje gimnazijoje, todėl esame labai gerai pažįstami, artimi draugai. Galbūt jam buvo sunkus tas sezono startas, tačiau persikėlimas į Jonavą davė daug naudos, kadangi ten gauna daug minučių, sulaukia didelio pasitikėjimo.

Labai džiugu dėl jo, kad tuos metus išnaudoja produktyviai aukščiausiame Lietuvos krepšinio lygyje. Jis ir pats, manau, yra laimingas. Pasibaigs dvyliktą klasę ir galės ramiai išvažiuoti į Ameriką.

– Ar galėtum nušviesti savo žaidimo profilį? Kurioje pozicijoje rungtyniaujant jautiesi patogiausiai, kurio krepšininko rungtynes ar jų ištraukas įsijungi dažniausiai?
– Dubleriuose dabar maišausi tarp trijų pozicijų, bet pagrindinė turbūt yra atakuojančio gynėjo.

Apie ją turėčiau galvoti daugiausiai, kadangi turiu gerą ir atitinkamą ūgį. Galiu ir su kamuoliu žaisti, ir be jo. Galiu sakyti, kad atakuojančio gynėjo pozicija ateityje bus mano ta tikroji, labiausiai išryškinta. 

Vieno žaidėjo tikrai neturiu, bet dažniausiai pasiskirstau juos į kategorijas, kaip galėčiau išmokti naujų dalykų, pasisemti kažko. Pavyzdžiui, žaisti nuo dviejų kojų mokausi iš Jaleno Brunsono, atletiškumo išnaudojimo subtilybių ieškau pas Russellą Westbrooką, kamuolio valdymo – pas Kyrie Irvingą. Stebiu daug žaidėjų.

– 12-oje iš 13 sezono rungtynių finišavai su dviženkliu naudingumo balų skaičiumi, kitaip tariant – kol kas esi labai stabilus, o „Žalgiris-2“ yra iškovojęs 9 pergales. Ko norėtum sau ir komandai palinkėti likusiame kelyje? Turėk omenyje, kad pavasarį teks atsiversti šį interviu ir įsitikinti, ar išsipildė noras, ar ne.
– Su komanda einame tikrai gera linkme. Bandome įsisavinti informaciją. Gynyba kiek šlubuoja, bet puolime, manau, atrodome įspūdingai. Linkiu tai išlaikyti. Į kiekvienas rungtynes reikia žiūrėti rimtai, nesidairyti į turnyro lentelę.

Asmeniškai noriu toliau žaisti universaliai ir stabiliai, duoti komandai kuo daugiau. Klausyti, ko reikalauja treneris ir į kiekvienas rungtynes eiti su kovingu nusiteikimu.