„7bet-NKL“ pusfinalio etapo geriausiu krepšininku išrinktas išrinktas Ovidijus Kaminskis stipriai prisidėjo prie to, jog „Telšiai“ grįžtų į finalą po ketverių metų pertraukos.
Ovidijus Kaminskis
| Komanda: |
Telšių Telšiai |
| Pozicija: | PF |
| Amžius: | 34 |
| Ūgis: | 195 cm |
| Svoris: | 100 kg |
| Gimimo vieta: | Plungė, Lietuva |
Žemaitijos sostinės klubas prieš Palangos „Olimpą“ pusfinalio serijoje triumfavo 3-0.
„Telšių“ kapitonas kovose dėl bilieto į finalą demonstravo įspūdingą formą. 34-erių puolėjas vidutiniškai rinko po 17,6 taško, 6,6 atkovoto ir 2 perimtus kamuolius, 2,6 rezultatyvaus perdavimo bei 23,3 efektyvumo balo.
„Prieš trečiąsias pusfinalio rungtynes buvo jaudulio, puikiai žinojome, kad pirmaujame 2-0, – dėstė Kaminskis. – Supratome, jeigu dabar nepavyks uždaryti serijos, Palangoje tai padaryti būtų be galo sunku ir tada jie turėtų tokį psichologinį pranašumą.
Žaidėme lyg tai būtų paskutinės rungtynės. Gal dėl to ir gavosi tiek daug kontakto, kovos, pasistumdymų, nes jie neturėjo kur dingti ir mes žaidėme taip, kad nereikėtų daugiau grįžti žaisti į pajūrį.“
Pernai antrąją vietą reguliariajame sezone užėmusius „Telšius“ už pusfinalio borto paliko „Kretinga“, kuri ketvirtfinalio seriją laimėjo sausai (3-0).
Įdomu tai, kad iš Kretingos į pajūrį persikėlė trys pagrindiniai komandos krepšininkai: Mindaugas Stašys, Mantas Ruikis bei Ernestas Bružas.
„Praeitais metais buvome nudegę nuo Kretingos, tad visi suprato, kokia yra šio mačo svarba ir visi buvo nusiteikę, – kalbėjo MVP tapęs krepšininkas. – Esame patyrusi komanda, turime tik keli jaunus žaidėjus, tai nelabai reikėjo kažkurį papildomai motyvuoti.
Kai Ernestas Bružas paliko Telšius, tai nė karto nebuvome prieš jį laimėję (juokiasi). Va dabar pusfinalyje buvo tie pirmieji trys kartai, kai pagaliau sugebėjome tai padaryti. Jis buvo savotiškas varžovų sėkmės faktorius.
Ovidijus Kaminskis
| MIN: | 23.01 |
| PTS: | 10.74 (61.38%) |
| REB: | 4.43 |
| AS: | 2.4 |
| ST: | 0.83 |
| BS: | 0.23 |
| TO: | 1.34 |
| GM: | 35 |
Žinome, kokio lygio žaidėjai yra Stašys bei Ruikis, kaip jie moka žaisti tokios svarbos rungtynes. Akcentavome, kad Ruikiui negalime duoti mesti, ką leisti Stašiui daryti.
Nuoskaudų po pernai jokių neturime, čia yra sportas. Vieną dieną laimės stipresni – kitą dieną kiti. O kad kažko pykti laikyti, tai nelabai, čia labiau žiūrovai galbūt turi nuoskaudų.“
Finale telšiškiai iki trijų pergalių varžosi su Vilkaviškio „Perlu-Grupinispirkimas.lt“ ir serijoje šiuo metu pirmauja 1-0. Antrasis finalo mūšis Vilkaviškyje vyks balandžio 14 d. (antradienį) 18 val.
„Patekimas į finalą yra labai didelė pergalė, turime garantuotą medalį, aišku, visi kalba apie auksą, bet jis nėra tiesiog lengvai padėtas, – mano „Telšių“ kapitonas. – Dar kartą priminsiu praėjusį sezoną. Visi irgi kalbėjo, jog Telšiams jau atėjo laikas, bet niekas už ačiū tos taurės nedalina, reikia ateiti ir ją pasiimti.
Medalio svarbą dažniausiai supranti praėjus kažkuriam laikui. Ypač po praėjusio sezono, kai sudegėme ketvirtfinalyje. Finale kausimės ir atiduosime viską, kad pavyktų pagaliau tą auksą užsikabinti.“
– Reguliarųjį sezoną „Telšiai“ laimėjo pirmąkart istorijoje. Ar dėl to jautėte daugiau spaudimo ypač ketvirtfinalyje su „Omega“, kai žaidėte penkių mačų seriją?
– Spaudimo galbūt nebuvo, bet meškos paslaugą kartais padaro labai geros rungtynės. Pirmą mačo pusę čia su „Omega“ sužaidėme labai solidžiai, tačiau po to jie grįžo ir vos nepralaimėjome. Nuvažiavome pas juos, manėme, kad jie su mažesne rotacija bus pavargę, Vasiliauskas dar turėjo mažą traumelę, bet jie iškart mus nubaudė.
Grįžę į Telšius vėl laimėjome, o nuvykus į Garliavą, jie turėjo labai geras rungtynes, kur mes neturėjome šansų nieko padaryti. Lemiamame susitikime pasijautė tas spaudimas, pagalvojome, o jeigu vėl pasikartos pernai buvęs scenarijus? Tačiau pavyko susikaupti ir laimėti, o serija su Palanga praėjo tikrai sklandžiai.
– Ar tos pirmosios pusfinalio rungtynės uždavė toną visai likusiai serijai ir kaip jos leido jums tvirčiau pasijausti emociškai?
– Supratome, kad jie turi labai trumpą rotaciją ir jeigu dusinsime juos, turime puikų šansą uždaryti seriją per tris mačus. Palangoje mums galbūt padėjo ir sėkmė, bet pavyko tą tašką pasiimti. Daug ką lėmė mūsų ilgesnis suolelis, kieta kova ir spaudimas gynyboje.
– Pusfinalyje asmeniškai žaidėte geriausią sezono atkarpą. Kaip pavyko savo, kaip kapitono, pavyzdžiu užkrėsti kitus ne už aikštelės, bet ir joje?
– Vėlgi paminėsiu ilgą suolą ir vis kažkuris iš mūsų geriau sužaisdavo. Man tiesiog išpuolė kelios geresnės rungtynės pusfinalyje ir viskas. Tikimės, jog finale galbūt iššaus kažkas kitas.
Nesame ta komanda, kuri yra pastatyta ant vieno krepšininko, tad varžovams nuo to tik sunkiau. Gavosi, kaip gavosi, Gediminas pirmame susitikime pasirodė fantastiškai, visi bando atiduoti viską, ką turi.
– Jums tai jau dešimtasis sezonas Žemaitijos sostinėje. Galbūt baigus karjerą išvysime ir jūsų su Ignu Razučiu iškeltus marškinėlius šalia klubo legendos Mindaugo Norkaus?
– Gali visko būti (juokiasi). Nežinau, kiek ta karjera čia dar truks, jeigu nebus traumų, planas yra dar truputį pažaisti.
– Išeidamas iš klubo Norkus perdavė kapitono raištį jums. Ką svarbiausio iš jo esate išmokęs?
– Kaip ir mes visi, Mindė viską darydavo 100 procentų ir nesvarbu ar treniruotė, ar prasieiname derinius. Jis labiau jaunimui yra pavyzdys, kad nėra nieko lėčiau, viską reikia daryti užtikrintai.
– Kaip jūsų akimis atrodė trijų jaunuolių – Nojaus Radžiaus, Gedimino Leščiausko ir Luko Valantino tobulėjimas viso sezono metu?
– Treniruotėse jie atrodo puikiai, kartais jiems nereikia leisti eiti į salę. Vos ne kiekvieną rytą jie dirba su vyr. trenerio asistentu, tad kartais liepia jiems pailsėti ir pabūti namie. Ypač reikia stabdyti Gediminą, Nojus taip pat per laisvas dienas dar sportuoja ir Plungėje. Tikrai pavyzdinis jaunimas liečiant darbo etiką, norą žaisti ir mėgautis krepšiniu, o tą rodo ir jų rezultatai.
– Namų arenoje dar nesate pralaimėję, kaip džiugu dėl pilnų tribūnų ir rekordinių skaičių aistruolių Telšiuose?
– Labai džiugu, nes ir iš Plungės ar Kretingos atvažiuoja daug fanų. Labai džiaugiamės, kad pavyksta jų nenuvilti ir tikimės, kad tos tribūnos su pergalėmis dar pilnės.
